Tęsiant rave‘o istoriją, mes priėjome momentą, kada nepriklausoma šokių scena sulaukė savos muzikos ir neatsižvelgiant į tai, kad ji turėjo nelegalių aspektų, ji vystėsi, ir visai neblogai. „Velniškos muzikos“ priešininkai, neturėdami plataus visuomenės palaikymo negalėjo rasti būdų kaip „aštriau“ pateikti „pasikartojančių beat‘ų“ problemą. Į renginių nelegalumą ir extasy dar nebuvo žiūrėta kaip į problemą, nes dauguma parlamentarų manė: „jaunimas turi išsidūkti“, „kas blogo yra šokiuose?“ ir t.t. Bet pretekstas buvo rastas labai greitai.

Nuo hippių iki rave‘rių

„Žmonių sraigtelių“ vienas iš pagrindinių priešų Didžiojoje Britanijoje buvo „New Age travellers“ – anarcho – hipiai, kurie vietoj to, kad klajotų mieste, važinėdavo autobusų karavanais ir organizuodavo „laisvus renginius“. Jie buvo laikomi asocialiais žmonėmis, visuomenės vadinami „viduramžių chuliganais“, jokių „lengvatų“ valdžia ar policija jiems nesuteikdavo ir puldavo juos neatsižvelgiant į amžių ar lytį. Gyvendavo jie iš akrobatinių triukų, pardavinėjo savos gamybos vėrinius ir pakabukus bei visokiausias keistas substancijas ir augalus, prašydavo išmaldos, vogdavo. Nuo savo viduramžiškojo analogo jie skyrėsi tik transporto priemonėmis bei muzika. Pastarąją – psichodelinį roką, reggae / dub ir world – aštuoniasdešimtųjų metų pabaigoje, dėka sound sistem‘ų Circus Normal, Club Dog, Tonka, Bedlam, DiY, Armageddon, Spiral Tribe, papildė acid house ir techno. Jau nuo 1990 metų „nomad‘ų“ festivaliai pritraukdavo jaunimą labiau negu komercijos link traukiantys rave‘ai. Po ilgą laiką trukusių nesusipratimų ir nepasitikėjimo tarpusavyje, galų gale skirtingo muzikinio skonio jaunimo grupės ėmė sutarti ir susivienijo. Gegužės mėnesį, 1992 metais netoli Castlemorton vietovės buvo organizuotas (organizavo Spiral Tribe) šešias dienas trunkantis techno festivalis, kuriame sudalyvavo apie 30 – 40 000 dalyvių.

Valdžia pagaliau gavo tai, ko norėjo. Ji įžvelgė tame ne pramogą, o grėsmę „visuomenės moralei“ ir viešosios tvarkos pažeidimą (faktiškai, aplinkiniai fermeriai negalėjo ramiai miegot, o laužams buvo „naudojamos“ jų tvoros). Valdžia spėliojo, kad jaunimas gali imti masiškai palikti darbus ar nebelankyti mokyklų ir papildyti „crusties“ gretas. Policija, bijodama masinių riaušių nesikišo. Tiktai paskutinę festivalio dieną, kada dauguma festivalio dalyvių išvyko namo, keletas Spiral Tribe narių buvo areštuoti, o aparatūra konfiskuota. Bet tai netgi išėjo į gera - įvykiui pagarsėjus visuomenėje, jie susilaukė didelio žurnalistų dėmesio, o label‘as Big Life pasirašė ilgalaikį kontraktą. Užteko ne tik sumokėti baudai, bet įsigyti naują dar geresnę aparatūrą. Po mėnesio Spiral‘ai organizavo naują renginį – šįkart Londone – ir visai neslėpė nei būsimo Sound System City rave‘o vietos, nei laiko. Policija ten pasirodė ne iškart. Renginiui prasidėjus ji apsupo teritoriją, neleisdama toliau į jį patekti norintiems. Vėliau renginys buvo visai uždarytas.

Po keleto panašių renginių, kurie taip pat buvo nutraukti įsikišus policijai, Spiral Tribe išvažiavo iš Anglijos ir kelis metus iš eilės rengė festivalius Europoje. Jie buvo pasiekę net Čekiją ir Vengriją. Ir taip jie prisidėjo prie laisvųjų renginių propagavimo, o vėlesnė etno – ekologiška goa trance‘o scena jiems buvo labai dėkinga. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje valdžia jau buvo sukaupusi pakankamai įrodymų apie rave‘ų kriminalinį charakterį, jų organizatorius, dalyvius ir pačią muziką. Nors Spiral Tribe narių procesas trukęs du metus baigėsi jų išteisinimu, tačiau medijos prisidėjo prie neigiamos viešosios nuomonės formavimo. Dėka atsiradusios galimybės likviduoti „traveller‘ius“ ir neigiamai vertinamas „organizacijas“, kurių veikla kirtosi su valdžios interesais (pvz. skvoteriai, ekologai, kurie buvo prieš medžioklę ar autostradų statybas per regioninius parkus), nuspręsta susidoroti ir su reivais.